Šiame puslapyje pateikiami įdomūs rašiniai, straipsniai, įžvalgos, požiūriai bei nuomonės apie įvairius daugiatautiškumo aspektus, tautines mažumas, religines bendruomenes.

Kviečiame siųsti rašinius el. paštu info@minority.lt.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Islamo baimė - sukurta žiniasklaidos ar diktuojama tikrovės?

Ernesta Razbadauskienė

Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos magistrantė

Didžiąją dalį žinių apie tikrovę mes gauname per masinės komunikacijos priemones – spaudą, radiją, televiziją. Gyvendami demokratinėje visuomenėje, visi, norintys pranešti ką nors svarbaus, turi teisę pasinaudoti žianiasklaida. Nepaisant žinios vertės, visuomenėje vyrauja viešoji nuomonė, kad pranešimai apie įvykius tik tada tampa visuotinu įvykiu, kai jie yra pranešami per masinės komunikacijos priemones.

Žmonės labai patiklūs... Dažniausiai nepagalvojama, kad informacijos pateikimas susijęs su jos atrinkimu, vertinimu ir apibendrinimu. Keitimosi informacija procese svarbiausias vaidmuo tenka žmogui, kurio pranešimas tiesiogiai susijęs su atitinkamos žinios jo asmeniniu supratimu ir vertinimu. Tad galime teigti, jog per žiniasklaidą gaunama informacija ne tik informuoja, bet ir veikia visuomenę, formuodama auditorijos požiūrį į tam tikrus įvykius, žmones, įvairių tautų kultūras ir kt.

Įdomu, kokios asociacijos kyla žmonėms kalbant apie Vakarų ir Rytų kultūros žmones. Nepaisant vienintelės ir svarbiausios bendrybės, kad visi mes esame žmonės, tikriausiai jau pats geografinis supriešinimas rytai - vakarai, kuria priešpriešą mūsų pasąmonėje. Jei vakariečiai liberalūs, modernūs, kosmopolitiški, išsimokslinę, katalikai, gyvena ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, tai rytiečiai – konservatyvūs, neišsilavinę, musulmonai - religiniai fanatikai, propoguojantys patriarchalinę šeimos sistemą, gyvenantys skurdžiai ir palaikantys terorą.

Iš kur kyla tokie vaizdiniai, kas suformavo tokį požiūrį? Tikrovė yra labai svari. Ar gi žmones vertinami ne pagal jų atliktus darbus? Iš tiesų.  2001-ųjų metų rugsėjo 11-uoliktoji transformavo natūralią žurnalistiką (daugiau kalbama apie patriotizmą, globalinę traumą, kai itin sunku išlikti nešališkam, apie visuomeninį gyvenimą krizės metu ir pan.), o svarbiausia, dar labiau paaštrino įtampą tarp Vakarų ir likusio pasaulio. Kita vertus, mes neturime pakankamai laiko ir galimybių, galiausiai noro pažinti kitonišką kultūrą ir patys susidaryti savo pačių nuomonę, tad pasirenkame lengviausią kelią – leidžiame žiniasklaidai daryti mums įtaką, priimdami jų pasiūlytą požiūrį.

Spalio 21-ąją, Vytauto Didžiojo universitete vykusiame praktiniame seminare žurnalistikos studentams, p. Bashy Quraishy – Europos tinklo kovai prieš rasizmą (ENAR)  prezidento - mintys, kurių tema – islamofobijos problematika, man panašėjo į kovą su vėjo malūnais. Juk pagerinti reputaciją visuomet daug sudėtingiau nei ją sugadinti. Kodėl islamas Europoje kelia nepasitikėjimą ir baimę? Dažnai baimė kyla iš nežinojimo. Na taip, mes puikiai prisimename, deja, vis nesibaigiančius teroro išpuolius, kurie asociojasi su islamo kultūromis. Bet ar tai visuotinai organizuoti išpuoliai, kuo tuomet dėti vaikai?! Jie turbūt dar net nespėjo išmokti kalbėti, o jau sulaukė mūsų išankstinio nusistatymo...Visi esame žmonės. Įvairių tautų kultūrų žmonėms tikriausiai kartais net gėda už savo tautiečius (juk gana dažnai girdim ir apie lietuvių sudarytą nepatikimą įvaizdį svečiose šalyse), tačiau sunkiai galėdami ką nors pakeisti, jie mažiausiai yra nusipelnę to vienareikšmiško, dažniausiai turinčio neigiamą atspalvį, antspaudo.

Gyvenant informacijos amžiuje, tai kas buvo toli, tapo arti, tuo pačiu, kas yra svetima, galėtų tapti ir artima. Dabar nebesvarbu, kur mes, kiekvienas pasaulio kampelis, jei tik turim galimybę – ranka pasiekiamas,. Visiškai nesvarbu, kur gyvename – Rytuose ar Vakaruose, mes visi esame žmonės, tik gyvenantys pagal skirtingas tradicijas. Apie kitokias nei mūsų tradicijas turbūt per mažai žinome, kad tai nekeltų nepasitikėjimo arba nemokame priimti, mums paprasčiausiai trūksta tolerancijos... Svarbu netapti patikliems žiniasklaidos atžvilgiu, o būti visapusiškai žingeidiems, domėtis ne tik tragedijomis, skandalais ar katastrofomis, kurios dominuoja spaudos pirmuosiuose puslapiuose, bet ir kitų tautų išmone ir pasiekimais, keisti asmeninį požiūrį, kuris savaime pakeis ir viešąją nuomonę.